Į pradžią > Banko darbuotojams > Draudžiamasis įvykis
 
Draudžiamasis įvykis Spausdinti El. paštas

Būsto kreditų draudimas

1. Draudžiamasis įvykis yra draudėjo prievolės grąžinti bankui būsto kreditą ir/ ar sumokėti palūkanas neįvykdymas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka.

2. Draudėjui vėluojant įvykdyti prievolę grąžinti būsto kreditą ir/ ar mokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka (toliau vadinama – būsto kreditavimo sutarties pažeidimai):
2.1. bankas ne vėliau kaip per 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų raštu nustato ne trumpesnį kaip 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų terminą, per kurį draudėjas privalo pašalinti būsto kreditavimo sutarties pažeidimus;
2.2. pasibaigus 2.1 punkte nurodytam terminui ir draudėjui neįvykdžius banko reikalavimo pašalinti būsto kreditavimo sutarties pažeidimus, bankas gali nustatyti papildomus terminus jiems pašalinti. Maksimalus terminas nuo pirmo būsto kreditavimo sutarties pažeidimo atsiradimo dienos iki galutinio banko nustatyto termino jam pašalinti dienos negali būti ilgesnis kaip 300 (trys šimtai) kalendorinių dienų;
2.3. draudėjui per banko nustatytą (-us) terminą (-us) nepašalinus būsto kreditavimo sutarties pažeidimų, bankas nuo 2.1 arba 2.2 punkte nustatyto (-ų) termino (-ų) pabaigos ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nutraukia būsto kreditavimo sutartį ir pateikia draudikui pranešimą apie draudžiamąjį įvykį kartu pateikdamas paraišką draudimo išmokai gauti.

Žalos nustatymo ir draudimo išmokų apskaičiavimo tvarka

1. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žala yra laikoma naudos gavėjo patirti nuostoliai dėl būsto kreditavimo sutartyje nustatytų draudėjo įsipareigojimų grąžinti būsto kreditą, sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka neįvykdymo.
2. Draudžiamojo įvykio atveju draudimo išmokos dydis yra nustatomas vadovaujantis:
2.1. negrąžinto būsto kredito dydžiu, nustatytu būsto kreditavimo sutarties nutraukimo momentu:
2.1.1. jei draudimo suma lygi visam būsto kreditui, draudimo išmoka yra lygi visam negrąžintam būsto kreditui;
2.1.2. jei draudimo suma lygi būsto kredito daliai, draudimo išmoka yra lygi apdraustai negrąžinto būsto kredito daliai;
2.2. būsto kreditavimo sutartyje nustatyto dydžio banko negautomis palūkanomis būsto kreditavimo sutarties nutraukimo momentu už laikotarpį, kurio pradžia skaičiuojama nuo to mėnesio, už kurį būsto kredito gavėjas pirmą kartą nesumokėjo tą mėnesį mokėtinų palūkanų ar jų dalies už būsto kreditą, tačiau ne ilgiau kaip už 2 (du) mėnesius ir ne daugiau negu banko neatgautos palūkanos.   

3. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos, nurodytos draudimo sutartyje.
4. Kai draudimo suma viršija draudimo vertę apdraudus tą patį draudimo objektą, nustatytą taisyklių 4 punkte, pagal kelias draudimo sutartis su skirtingais draudikais (dvigubas draudimas), taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1001 straipsnyje nustatytos taisyklės.

Draudimo išmokų išmokėjimo tvarka ir terminai

1. Draudikas, gavęs iš naudos gavėjo pranešimą apie draudžiamąjį įvykį, paraišką draudimo išmokai gauti bei joje nurodytus dokumentus, atlieka draudžiamojo įvykio tyrimą, surašo draudžiamojo įvykio tyrimo aktą ir priima sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo.
2. Sprendimas dėl draudimo išmokos mokėjimo turi būti priimtas ir draudžiamojo įvykio aktas turi būti surašytas per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo visų  taisyklių 50 punkte nurodytų dokumentų gavimo.
3. Apie priimtą sprendimą draudikas informuoja draudėją ir naudos gavėją raštu.
4. Priėmęs sprendimą išmokėti draudimo išmoką, draudikas per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos išmoka draudimo išmoką naudos gavėjui.
5. Draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos ar ją mažinti, jeigu naudos gavėjas:
5.1. gavo visą ar dalinį žalos atlyginimą iš trečiojo asmens;
5.2. turėjo teisę į visos ar dalies žalos atlyginimą iš trečiojo asmens ir dėl savo kaltės ją prarado. Šis punktas netaikomas, jeigu naudos gavėjas dėl draudiko kaltės prarado teisę kreiptis dėl žalos išieškojimo iš trečiojo asmens;
5.3. tyčia ar dėl neatsargumo nepraneša apie draudžiamąjį įvykį šiose taisyklėse nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį draudikas sužinojo laiku.
6. Dėl draudimo išmokos nemokėjimo ar sumažinimo sprendžia draudikas motyvuotai paaiškindamas priežastis ir apie tai praneša draudėjui ir naudos gavėjui. Asmenys, nesutinkantys su draudiko sprendimu, turi teisę apskųsti tokį sprendimą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
7. Jei įvykis yra draudžiamasis, o naudos gavėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, banko rašytiniu pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią draudiko ir naudos gavėjo neginčijamai draudimo išmokai, jeigu tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 (tris) mėnesius.
8. Jeigu draudimo suma buvo nustatyta užsienio valiuta, draudimo išmoka išmokama nacionaline valiuta pagal išmokėjimo dieną nustatytą oficialų Lietuvos banko nacionalinės valiutos ir draudimo sutartyje nurodytos užsienio valiutos santykį.
9. Draudikas draudimo išmoką išmoka naudos gavėjui į jo nurodytą sąskaitą.

Draudimo sutarties šalių ir naudos gavėjo teisės ir pareigos įvykus draudžiamajam įvykiui

1. Įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo:
1.1. įsitikinti draudžiamojo įvykio buvimu ir tik tada išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją mokėti;
1.2. patikrinti visą jam prieinamą informaciją ir tik tada išmokėti ar atsisakyti išmokėti draudimo išmoką.
2. Įvykus draudžiamajam įvykiui draudėjas privalo:
2.1. imtis visų galimų priemonių žalai sumažinti ir jai išvengti ir pašalinti priežastis, galinčias padidinti nuostolius;
2.2. pateikti draudikui visus su draudžiamuoju įvykiu susijusius dokumentus ir informaciją, nelaikant jos komercine paslaptimi, ir leisti draudikui nevaržomai tirti draudėjo įsipareigojimų bankui nevykdymo priežastis;
2.3. laikytis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai buvo gauti;
2.4. draudiko reikalavimu pateikti visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio ar įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes, būtinus draudimo išmokos dydžiui nustatyti.
3. Įvykus draudžiamajam įvykiui, naudos gavėjas  taisyklių nustatyta tvarka ir terminais privalo draudikui pranešti apie draudžiamąjį įvykį, pateikti visą jo prašomą informaciją ir kreiptis dėl draudimo išmokos. Šios nuostatos nesilaikymas turi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.
4. Naudos gavėjas, nusprendęs išieškoti negrąžintą būsto kreditą iš draudėjo ir nereikšti pretenzijų dėl draudimo išmokos draudikui, per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo būsto kreditavo sutarties nutraukimo apie tai raštu privalo pranešti draudikui. Jei per šį terminą naudos gavėjas nesikreipia į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo, laikoma, kad draudimo sutartis pasibaigė.
5. Draudikas turi teisę išieškoti iš banko išmokėtą draudimo išmoką tuo atveju, kai bankas:
5.1. suklastojo dokumentus ar sąmoningai pateikė žinomai melagingą informaciją, kuri įtakojo draudimo sutarties sudarymą, draudžiamąjį įvykį, draudimo išmokos išmokėjimą ar jos dydžio nustatymą;
5.2. neperduoda draudikui visų jo turimų teisių  taisyklių 65 punkte nustatyta tvarka.

Reikalavimo teisių perėjimas regreso tvarka

1. Draudikui, išmokėjus draudimo išmoką, pereina visos naudos gavėjo turimos reikalavimo teisės į nekilnojamąjį ir/ ar kitą turtą, įkeistą pagal būsto kreditavimo sutartį, ir kitos papildomos teisės.
2. Taisyklių 1 punkte nurodytos reikalavimo teisės ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų nuo draudimo išmokos išmokėjimo turi būti perleidžiamos draudikui, kartu su visomis reikalavimus užtikrinančiomis priemonėmis draudikui ir naudos gavėjui pasirašant reikalavimo perleidimo sutartį.
3. Draudėjas ir naudos gavėjas privalo perduoti draudikui visą informaciją, kuri yra būtina, kad draudikas tinkamai įgyvendintų jam perėjusias reikalavimo teises.
4. Taisyklių 1 punkte nustatytas reikalavimo teises draudikas regreso tvarka įgyja nuo reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo momento.


Daugiabučiams namams modernizuoti kreditų draudimas

1.        Draudiminis įvykis yra:

1.1.    draudėjo prievolės grąžinti bankui kreditą ir/ ar sumokėti palūkanas, t. y. periodinį mokėjimą, neįvykdymas kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka. Šiuo atveju bankas ne vėliau kaip per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo draudėjo prievolės grąžinti periodinį mokėjimą kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka neįvykdymo dienos pareikalauja draudėją ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų padengti įsiskolinimą ir raštu informuoja draudiką apie draudiminį įvykį, kartu pateikdamas draudikui paraišką draudimo išmokai gauti ir joje nurodytus dokumentus;

1.2.    kreditavimo sutarties nutraukimas šiomis sąlygomis:

1.2.1.draudėjui ar taisyklių 53, 54 punktuose nustatyta tvarka draudikui nepadengus įsiskolinimo nurodytą terminą ir draudikui nurodytais atvejais priėmus sprendimą dėl draudimo išmokos nemokėjimo, bankas per 3 (tris) darbo dienas įspėja draudėją, kad po 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nutrauks kreditavimo sutartį ir apie tai raštu informuoja draudiką;

1.2.2.draudėjui per taisyklių 1.2.1 punkte nurodytą terminą nepadengus įsiskolinimo, bankas per 3 (tris) darbo dienas nutraukia kreditavimo sutartį, ir pateikia draudikui ir draudėjui pranešimą apie draudiminį įvykį, kartu pateikdamas draudikui paraišką draudimo išmokai gauti ir joje nurodytus dokumentus.

Nedraudiminis įvykis

1. Nedraudiminiu įvykiu yra laikomas įvykis, kai:

1.1. draudėjas kredito negrąžina bankui dėl karo, agresijos, priešiškų užsienio jėgų veiksmų, karinio pobūdžio veiksmų (nepriklausomai nuo to, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietinio karo, maišto, revoliucijos, sukilimo, vidaus neramumų, pasiekusių sukilimo, karinės ar neteisėtos jėgos panaudojimo mastą, dėl bet kokio pobūdžio teroristinio akto, stichinės nelaimės (stichinėmis nelaimėmis pripažįstami gaisrai, smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, potvyniai, žaibai, sprogimai, smegduobės, uraganai, viesulai), tiesioginės ar netiesioginės branduolinės energijos poveikio;

1.2. kreditas buvo panaudotas ne pagal paskirtį, nurodytą kreditavimo sutartyje;

1.3. kreditavimo sutarties nutraukimo pagrindas yra nesusijęs su draudimo objektu, išskyrus atvejus, kai draudikas buvo davęs sutikimą dėl kreditavimo sutarties nutraukimo minėtu atveju;

1.4. naudos gavėjas apie nurodytą draudiminį įvykį draudikui praneša praėjus daugiau kaip 6 (šešių) mėnesių terminui nuo draudėjo prievolės grąžinti periodinį mokėjimą kreditavimo sutartyje nustatytais dydžiais, terminais ir tvarka neįvykdymo dienos.

2. Draudimo išmoka dėl nedraudiminio įvykio nemokama tiek, kiek ji susijusi su šiuo įvykiu.

Žalos nustatymo ir draudimo išmokų apskaičiavimo tvarka

1. Draudimo išmokos dydį apskaičiuoja draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žala yra laikoma naudos gavėjo patirti nuostoliai dėl kreditavimo sutartyje nustatytų draudėjo įsipareigojimų grąžinti kreditą, sumokėti palūkanas kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka neįvykdymo.

2. Draudiminio įvykio, draudimo išmokos dydis yra nustatomas vadovaujantis kreditavimo sutarties kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimų grafiku ir naudos gavėjo pranešime dėl draudiminio įvykio nurodyta suma. Draudimo išmoka negali viršyti 1 (vieno) periodinio mokėjimo dydžio.

3. Jei naudos gavėjas apie nurodytą draudiminį įvykį praneša nesilaikydamas taisyklių nustatytų terminų, draudiko sprendimu draudimo išmoka gali viršyti 1 (vieno) periodinio mokėjimo dydį, tačiau negali viršyti daugiau kaip 6 (šešių) periodinių mokėjimų dydžių sumos.

4. Draudiminio įvykio, draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis negrąžinto kredito dydžiu, nustatytu kreditavimo sutarties nutraukimo momentu. Draudimo išmokos dydis negali viršyti negrąžinto kredito sumos. Jeigu draudikas dėl nedraudiminių įvykių neišmokėjo draudimo išmokų, draudimo išmoka draudiminio įvykio atveju mažinama neišmokėtomis sumomis. Draudimo išmokos dydis negali viršyti draudimo sutartyje nurodytos draudimo sumos.

5. Jei draudimo išmokos buvo mokamos nurodytais atvejais, bendra draudiko naudos gavėjui išmokėta draudimo išmokų suma gali viršyti draudimo sumos, nurodytos draudimo sutartyje, dydį.

6. Kai draudimo suma viršija draudimo vertę apdraudus tą patį draudimo objektą, nustatytą taisyklių 5 punkte, pagal kelias draudimo sutartis su skirtingais draudikais (dvigubas draudimas), taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1001 straipsnyje nustatytos taisyklės.

Draudimo išmokų išmokėjimo tvarka bei terminai

1. Draudikas, gavęs iš naudos gavėjo pranešimą apie draudiminį įvykį, paraišką draudimo išmokai gauti, nedelsdamas atlieka draudiminio įvykio tyrimą ir siūlo draudėjui per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų sudaryti mokėjimų susitarimą.

2. Jeigu per nustatytą terminą sudaromas mokėjimų susitarimas, draudikas ne vėliau kaip kitą darbo dieną išmoka draudimo išmoką ir apie tai informuoja naudos gavėją.

3. Jeigu per taisyklių nustatytą terminą mokėjimų susitarimas nesudaromas, draudikas per 7 (septynias) kalendorines dienas priima sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, išskyrus taisyklių 57 punkte nurodytus atvejus, išmoka ją kitą darbo dieną, apie tai raštu informuoja draudėją bei naudos gavėją ir pakartotinai siūlo draudėjui sudaryti mokėjimų susitarimą.

4. Draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį pagal šias taisykles, besąlygiškai sutinka, kad draudėjui per 21 (dvidešimt vieną) kalendorinę dieną nuo jo prievolės grąžinti periodinį mokėjimą kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka neįvykdymo dienos, jeigu nesudarytas mokėjimų susitarimas, draudikas įvykdytų jo prievolę naudos gavėjui ir sumokėtų už draudėją jam priklausančius mokėti periodinius mokėjimus.

5. Draudikui išmokėjus draudimo išmoką taisyklių 54 punkte nustatyta tvarka ir nesudarius mokėjimų susitarimo, draudėjas įsipareigoja ją grąžinti draudikui ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius.

6. Draudikas turi teisę priimti sprendimą dėl draudimo išmokos nemokėjimo taisyklių 7.1 punkte nurodyto draudiminio įvykio atveju, jeigu:

6.1. draudėjas per taisyklių 56 punkte nustatytą terminą negrąžino išmokėtos draudimo išmokos draudikui, o mokėjimų susitarimas nebuvo sudarytas, arba

6.2. draudėjas nevykdė išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo mokėjimų susitarime nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka.

7. Draudikas, gavęs iš naudos gavėjo pranešimą apie draudiminį įvykį, paraišką draudimo išmokai gauti taisyklių 7.2.2 punkte nustatyta tvarka ir paraiškoje nurodytus dokumentus:

7.1. per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų atlieka draudiminio įvykio tyrimą, surašo draudiminio įvykio tyrimo aktą ir priima sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Apie priimtą sprendimą raštu informuoja draudėją ir naudos gavėją;

7.2. per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo dienos išmokama draudimo išmoką.

8. Draudikas draudimo išmoką išmoka tiesiogiai naudos gavėjui į jo nurodytą sąskaitą.

9. Draudikas turi teisę mažinti ar atsisakyti išmokėti draudimo išmoką taisyklių 7.2 punkte nurodyto draudiminio įvykio atveju, kai naudos gavėjas:

9.1.  tyčia ar dėl neatsargumo nepraneša apie draudiminį įvykį šiose taisyklėse nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudiminį įvykį draudikas sužinojo laiku;

9.2.  kreditavimo sutartį nutraukia neatlikęs taisyklių 7.2 punkte nurodytų veiksmų.

10. Dėl draudimo išmokos taisyklių 7.2 punkte nurodyto draudiminio įvykio atveju nemokėjimo ar sumažinimo sprendžia draudikas motyvuotai paaiškindamas priežastis ir apie tai praneša draudėjui ir naudos gavėjui. Asmenys, nesutinkantys su draudiko sprendimu, turi teisę apskųsti tokį sprendimą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

11. Jei įvykis yra draudiminis, o naudos gavėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, naudos gavėjo rašytiniu pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jeigu tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 (tris) mėnesius. Ginčą dėl likusios draudimo išmokos dalies draudikas ir naudos gavėjas gali prašyti išspręsti teismo.

12. Jeigu draudimo suma buvo nustatyta užsienio valiuta, draudimo išmoka išmokama naudos gavėjui nacionaline valiuta pagal išmokėjimo dieną Lietuvos banko nustatytą nacionalinės valiutos ir draudimo sutartyje nurodytos užsienio valiutos santykį.

Draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos įvykus draudiminiam įvykiui

1. Įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas privalo:

1.1. įsitikinti draudiminio įvykio buvimu ir tik tada išmokėti ar atsisakyti mokėti draudimo išmoką;

1.2. patikrinti visą jam prieinamą informaciją ir tik tada išmokėti ar atsisakyti mokėti draudimo išmoką;

1.3. taisyklių 7.1 punkte nustatytu atveju nedelsdamas pasiūlyti draudėjui sudaryti mokėjimų susitarimą.

2. Įvykus draudiminiam įvykiui, draudėjas ir naudos gavėjas privalo:

2.1. imtis visų galimų priemonių žalai sumažinti, jai išvengti ar pašalinti priežastis, galinčias padidinti nuostolius;

2.2. pateikti draudikui visus su draudiminiu įvykiu susijusius dokumentus ir informaciją, nelaikant jos komercine paslaptimi, ir leisti draudikui nevaržomai tirti draudėjo įsipareigojimų bankui nevykdymo priežastis;

2.3. laikytis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai buvo gauti;

2.4. draudiko reikalavimu ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas pateikti visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudiminio įvykio ar įvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, aplinkybes ir pasekmes, būtinus draudimo išmokos dydžiui nustatyti.

3. Įvykus draudiminiam įvykiui, naudos gavėjas privalo taisyklių nustatyta tvarka ir terminais pranešti draudikui apie draudiminį įvykį ir kreiptis dėl draudimo išmokos. Šios nuostatos nesilaikymas turi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.

4. Naudos gavėjas, nusprendęs išieškoti negrąžintą kreditą iš draudėjo ir nereikšti draudikui pretenzijų dėl draudimo išmokos taisyklių 7.2 punkte nurodyto draudiminio įvykio atveju, per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo kreditavimo sutarties nutraukimo apie tai raštu privalo pranešti draudikui. Jei per šį terminą naudos gavėjas nesikreipia į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo, laikoma, kad draudimo sutartis pasibaigė.

5. Draudikas turi teisę išieškoti iš banko išmokėtą draudimo išmoką tuo atveju, kai bankas:

5.1. suklastojo dokumentus ar sąmoningai pateikė žinomai melagingą informaciją, kuri įtakojo draudimo sutarties sudarymą, draudiminį įvykį, draudimo išmokos išmokėjimą ar jos dydžio nustatymą;

5.2. neperduoda draudikui visų jo turimų teisių taisyklių 71 punkte nustatyta tvarka.

 

Reikalavimo teisių perėjimas regreso tvarka

24. Draudikui, išmokėjus draudimo išmoką pagal taisyklių 7.1 punkte nurodytą draudiminį įvykį, pereina visos naudos gavėjo turimos reikalavimo teisės, nukreiptos prieš draudėją išmokėtos draudimo išmokos ribose. Minėtas reikalavimo teises draudikas įgyja nuo draudimo išmokos išmokėjimo momento.

25. Jeigu draudėjas yra butų savininkai, sudarę jungtinės veiklos sutartį, draudiko reikalavimu draudėjas privalo perleisti draudikui savo reikalavimus į butų savininkus, kurie neįvykdė jiems pagal kreditavimo sutartį tenkančių įsipareigojimų, ta apimtimi, kuria draudikas yra įvykdęs draudėjo su kreditavimo sutartimi susijusius įsipareigojimus. Minėti reikalavimai draudikui perleidžiami draudikui ir draudėjui pasirašant reikalavimo perleidimo sutartį.

26. Draudikui, išmokėjus draudimo išmoką pagal taisyklių 7.2 punkte nurodytą draudiminį įvykį, pereina visos reikalavimo teisės, kylančios pagal kreditavimo sutartį. Minėtos reikalavimo teisės ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo draudimo išmokos išmokėjimo turi būti perleidžiamos draudikui kartu su visomis reikalavimus užtikrinančiomis priemonėmis draudikui ir naudos gavėjui pasirašant reikalavimo perleidimo sutartį.

27. Draudėjas ir naudos gavėjas privalo perduoti draudikui visą informaciją, kuri yra būtina, kad draudikas tinkamai įgyvendintų jam perėjusią reikalavimo teisę.

28. Taisyklių 70, 71 punktuose nustatytas reikalavimo teises draudikas regreso tvarka įgyja nuo reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo momento.